Dantų implantacija

Kiek trunka danties implantavimas?

Nuo 30 minučių iki 2 valandų. Kuo paprastesnė operacinė situacija, tuo trumpiau užtrunka implantacija. Gana ilgai atliekama paciento, darbinio lauko, gydytojo rankų, instrumentų sterilus paruošimas, kuris būtinas, nepriklausomai ar jums reikalingas vienas, ar penki implantai.

Kaip vyksta danties implantavimas?

Dantų implantacija atliekama vietinėje nejautroje, nuskausminus sritį kurioje dirbame. Paruošiamas sterilus operacinis laukas, stalas, gydytojo rankos. Taigi, paciento veidas yra nuvalomas dezinfektantais, uždengiamas steriliais apklotais. Taip pat, steriliu apklotu uždengiamas darbinis stalelis. Operuojantis gydytojas rengiasi steriliais chalatais, prieš operaciją specialiomis priemonėmis paruošia rankas. Taigi, kartais šis kruopštus pasiruošimas užtrunka ilgiau negu pati danties implantacija. Dažniausiai instrumentais švelniai atkeliamos dantenos ir aušinant biologiniu tirpalu įvedamas implantas į paruoštą vietą žandikaulyje. Žaizdelė užsiuvama. Taigi, kuo didesnė implantacijos apimtis, tuo ilgiau užtrunka procedūra.

Operacijos metu, matydamas situaciją gydytojas parenka tinkamą metodą: ar deda gijimo galvutę, ar laikiną dantuką, ar užsiuva gydomą sritį aklinai, garantuodamas geresnį implanto prigijimą.  

Ar galima pasidaryti dantų protezą iškart po implantacijos?

Taip galima, jei leidžia esama situacija ir implantacijos operacijos metu implantas  fiksuojasi pakankamai stabiliai. Bendradarbiaujame su skaitmenine laboratorija, kurios dėka galime tiksliai suplanuoti būsimą protezą ant implantų, ir atiduoti protezus  gana greitai. 

Kas yra vienmomentė implantacija?

Vienmomentės implantacijos metu, dantų implantas yra įssriegiamas iškart po danties pašalinimo. Sutaupoma laiko, nes nebereikia laukti kaulo sugijimo implantacijai po danties šalinimo. Atliekama esant danties ir kaulo palankiai anatomijai kuomet pilnai pakanka kokybiško kaulo implanto įsriegimui, nėra didelių uždegimo židinių aplink šalinamą dantį. Ši operacija yra brangesnė, nes jos metu po danties pašalinimo naudojamas kaulo pakaitalas, užpildyti plyšelius tarp implanto ir alveoles kaulo. Analizuojame savo darbą, rezultatus, kruopščiai renkamės kokybiškus kaulo pakaitalus atliekamoms operacijoms. Vienmomentė implantacija sutaupo gijimo laiko ir procedūrų skaičių. Atstatytą dantį turite greičiau. Tai puikiai prognozuojama operacija.

Ar galima pasidaryti dantų protezą iškart po implantacijos?

“Visi dantys per vieną dieną” tai pati brangiausia metodika, nes tokį protezą reikia vėliau perdaryti. Atspaudas imtas iskart po implantacijos operacijos yra mažo tikslumo. Gyjant dantenoms, protezo ribos keičiasi. Nėra tikslūs ir sąkandžio registrai, todėl toks protezas dažnai daug koreguojamas burnoje. Vėliau sugijus pooperacinei žaizdai gali tekti jį perdaryti.

Populiariausi mitai ir faktai susiję su dantų implantacija:

“Jei reikia implantų, tai dar nereiškia, kad dantys apleisti. Jei iš prigimties silpni dantys, jie byra ir trupa ir patys net iškrenta.”

Tiesa. Danties netekimo priežasčių gali būti labai daug, nebūtinai susijusių su dantų nepriežiūra: tai gali būti traumos, dantų vidiniai skilimai, seno gydymo komplikacijos, dėl kurių atsiranda uždegimai, pūliniai aplink šaknų viršūnes. Yra ypatingai retai pasitaikantis genetinis dantų vystymosi sutrikimas, kada dėl anatominės dantų struktūros, jų vystymosi ypatybių,- dantys gana anksti iškrenta. Mitas ir dažnai pasitaikanti nuostata, jog dantys yra silpni iš prigimties. Dažnai pakanka surasti priežastį, kodėl situacija ir burnos sveikata prasta, ją pašalinti, sutvarkyti . Dantų/burnos sveikata labai pagerėja. Faktas! Dantis ir burnos ertmę prižiūrėti būtina kokybiškai, tuomet ir dantys ir dantų implantai bus sveiki ilgai.

“Važiuokite į Baltarusiją implantų darytis, ten perpus pigiau.”

Tiesa. Tikrai implantai Baltarusijoje kainuoja beveik dvigubai pigiau. Problema ta, jog gydantys odontologai, klinika kurioje atliekama implantacija, prisiima atsakomybę už atliktą gydymą, darbą, suteikia garantijas, stebi savo pacientus atlikdami profilaktines apžiūras. Taigi implantų priežiūrą taip pat turėtų atlikti Baltarusijoje dirbantis gydytojas.
Antra problema, – labai dažnai Baltarusijoje atliktų implantacijų problemas, komplikacijas tenka spręsti Lietuvos odontologams. Pacientui tenka mokėti du kartus. Randame prastos kokybės, Europos sąjungoje nepatvirtintus implantus. Lietuvoje neturime jų protezinių elementų, raktelių elementams nuimti.
Implantų ilgaamžiam tarnavimui reikalinga priežiūra. Įsitikinkite, ar galėsite važinėti į Baltarusiją ilgus metus profilaktiniams patikrinimams.
Implanto kainą lemia implanto kokybė, gydytojo patyrimas, kvalifikacija, klinikos kokybės/sterilumo standartai, miesto dydis, kuriame atliekate implantaciją.

“Kainoraštyje rašo „implantas“ – 550 eurų. Nu ir ką, ima žmogus ir patiki, o pasirodo tik varžto kaina.”

Dažna tiesa. Implantas su vainikėliu gali kainuoti nuo 1200eu. Ši suma mokama dalimis – kiekvieną vizitą už atliktą procedūrą. Išsiskaido per kelis mėnesius. Todėl klinikos kainininke visos procedūros išskaidomos, kad pacientas kiekvieną vizitą mokėtų už atliktą darbą, kuris kiekvienam pacientui yra individualus ir skirtingas.
Kiekvieno paciento situacija implantacijai yra skirtinga: gali prireikti burnos paruošimo prieš implantaciją, dantenų ir/ar kaulo pastorinimo. Kartais dedama gijimo galvutė, kartais laikinas protezas. Kartais tiesiog implanto varžtas paliekamas gyti po dantenomis. Reikalinga individuali konsultacija, gydymo plano sudarymas, implanto pasirinkimui, tuomet aiški ir implantacijos kaina.

“…Tai geriau mauti dantį nei implantus sukti. Ir pigiau, ir geriau. Arba protezuotis”.

Mitas. Nėra varianto geriau/ blogiau. Dviejų dantų protezavimas tiltu yra alternatyva prarasto danties atstatymo protezu ant implanto. Protezuojant tiltu šlifuojama gan daug sveikų danties audinių, todėl šiandieninėje odontologijoje specialistai pirmam pasirinkimui rekomenduoja implantą. Taip apsaugomi gretimi dantys nuo pažeidimo. “Danties movimas” senovinė sąvoka. Danties protezavimas/ restauravimas atliekamas pavienio danties vainikui apsaugoti, sustiprinti. Dviejų dantų protezavimas tiltu sujungia 2 dantis, uždengdami prarasto danties defektą. Šie protezavimo būdai yra skirtingi. Tiltais protezuojama labai retai. Implantacija – yra labiau savus dantis tausojantis būdas.

“Būna variantų, kad implantą atmeta ir ką tada? Neaišku ar prigis dar tas implantas.”

Mitas. Implantas gaminamas iš bioinertiškų medžiagų: titano/cirkonio lydinio, todėl nesukelia uždegiminių reakcijų kūne. Ortopedinių operacijų metu taip pat naudojamos titano plokštelės, kurios visam laikui sujungia kaulo audinius.Taigi kokybiško implanto “atmesti” negali. Pasitaiko implantų neprigijimo situacijų. Tačiau ieškome priežasčių : ar kaulo kokybė prasta, ar įtakoja organizmo lėtinės ligos. Tokiu atveju atliekama reimplantacija koreguojant pirminę implanto netekimo priežastį. Prarastas implantas pakeičiamas nauju. Prarandame šiek tiek laiko, reikalingo implanto prigijimui.

“Su implantais infekcijų visokių užneša. Geriau jau nereikia jokių implantų.”

Mitas. Implantas yra sterilus produktas, implantacijos operacija taip pat atliekama laikantis aseptikos reikalavimų, steriliai uždengiamas visas operacinis laukas. Tačiau problema yra ta, jog burnos ertmė yra viena užterščiausių organizmo vietų, turinti specifinę bakterijų mikroflorą. Todėl primygtinai rekomenduojame, kviečiame prieš chirurgines burnos operacijas, implantacijas, atlikti profesionalią burnos higieną. Švarioje, paruoštoje burnoje implantas prigyja lengviau.
Rinkitės klinką, gydytoją pasitikėdami įstaigos sterilumo reikalavimais, standartais.

“Iš karto po rovimo implanto nededa, nes kaulo nėra.”

Mitas ir tiesa. Implanto įsriegimas iškart po danties pašalinimo vadinasi vienmomentė arba betarpiška implantacija. Daugeliu atvejų, jei danties šaknies, kaulo anatomija leidžia,- vienmomentę implantaciją atlikti tikrai galima. Kartais, esant nepalankiai anatomijai, uždegimams, rekomenduojame palaukti po danties šalinimo. Vertiname kiekvieną situaciją individualiai.

Ši, betarpiškos implantacijos rūšis,- tai speciali technika, kurią vieni gydytojai implantologai valdo ir mėgsta labiau. Kai kurie implantuoja 100% situacijų betarpiškai po danties pašalinimo. Kiti yra klasikinės implantacijos mėgėjai, todėl labiau rekomenduoja palaukti kaulo gijimo laiką po danties šalinimo. Drąsiai klauskite savo gydytojo implantologo kuris atsakys jums rūpimus klausimus.

“Viskas pasikeičia. Įsisukus implantą dingsta skonis. Implantas jautrus geriant šaltą ar karštą.

Mitas. Mūsų praktikoje kol kas tokių situacijų dar nepasitaikė.

“Kiek iškrito dantų – tiek reikia ir implantų.”

Mitas. Praradus keletą dantų, dažnai parenkamos 3,4 dantų protezų struktūros ant dviejų implantų. Netekus visų žandikaulio dantų (12, 14) , jie atstatomi ant 4 implantų.

,,Turint implantą pypsėsi einant per metalo detektorių oro uostuose.”

Mitas. Nepypsėsite.

“Implantai tik jauniems žmonėms/ tik vyresniems žmonėms”.

Mitas. Implantacija galima atlikti pacientams nuo 18 metų iki labai garbaus amžiaus, jei leidžia bendra sveikatos būklė ir savijauta.
Jei yra galimybės palaukti, galinių dantų srityje implantuokite nuo 21metų. Priekinių dantų srityje, kiek galima dar vėliau. Dėl dar besitęsiančio žandikaulių augimo, pokyčių. Implantaciją ankstyvame amžiuje kruopščiai planuokite, aptarkite su implantologu ir protezuojančiu gydytoju. Būtinas nuolatinis sekimas.

“Implantacija skausminga procedūra ir ilgai trunka.”

Mitas. Paprasta 1 implanto implantacija gali trukti ir 20 minučių. Atliekama nejautroje, todėl skausmo procedūros menu nejaučiama.

“Implantai negenda, todėl nereikia valyti.”

Mitas. Implantus reikia prižiūrėti dar kruopščiau nei savus dantis, nes implantas neturi periodonto, kuris apsaugo dantis, o dėl aktyvaus sriegio uždegimas gali vystytis aplink implantą žymiai greičiau nei aplink dantį.

Dantų valymas ir priežiūra

Kaip tinkamai prižiūrėti dantis?

Tiesiog prižiūrėkite. Darykite kasdien geriausia ką galite, kaip mokate. Stenkites šiandien išsivalyti geriau negu vakar. Išbandykite naujas priemones, pastas. Teiraukitės savo burnos higienistės, kaip galėtumėte išsivalyti geriau. Gyd. odontologas ar kitas burnos priežiūros specialistas mato ir pastebi, kurias sritis jums pavyksta nuvalyti geriau, kurioms reikėtų pagerinti valymo įgūdžius ar skirti daugiau dėmesio. Kiekvieno žmogaus požiūris į dantų priežiūrą ir valymą yra skirtingas, kaip ir kiekvieno žmogaus dantų valymosi ypročiai. Dantų priežiūra reikalauja rūpesčio savo dantims, nuolatinio valymo dantų šepetėliu, tarpdančių šepetėlių naudojimo. 

Kaip žinoti ar dantis valausi kokybiškai?

Apnašo dažymas yra labai efektyvi priemonė įvertinti dantų ir tarpdančių valymo įgūdžius, metodus bei efektyvumą. Apnašą dažančių tablečių galite įsigyti kiekvienoje vaistinėje, drąsiai jas naudoti šeimoje ar mokydami vaikus kokybiškesnio dantų valymo.

 Tik kokybiškas dantų valymas užkerta kelią bakteriniam dantenų uždegimui, dar vadinamu gingivitu. Tai yra labai dažna, bet pagydoma dantenų liga, kuri sukelia sudirgimą, paraudimą ir paburkimą. Dantenos gali patinti, atsirasti stiprus kraujavimas, dantenų skausmas, blogas burnos kvapas. Dažniausiai gingivitą sukelia nepakankamai kokybiška ar neteisinga individuali žmogaus burnos higiena.

Kiek kartų per dieną reikia valytis dantis?

Nėra taisyklės kiek kartų per dieną reikia valyti dantis, kad būtų užtikrintas kokybiškas paviršių nuvalymas. Vieniems užteks vieno karto, kitiems prireiks trijų. Rekomendacijos valytis du kartus per dieną yra daugiau vidutinio pobūdžio, skirtos vidutiniam vartojimui. Taip pat, kultūriškai artimas įprotis lietuviams. Štai prancūzai, pietų korėjiečiai, dantis valosi tris kartus per dieną. Taigi, po pietų šiose šalyse sutiksite daug kolegų tualete su savais dantų šepetėliais ir tai jiems bus natūralu. Moksliškai patvirtinta ir pagrįsta, jog kokybiškai nuvalyti apnašą nuo dantų ir dantenų pakanka kas 24 valandas, tai yra valant dantis ir tarpdančius 1 kartą per dieną. Dienos eigoje ant dantų paviršių ir dantenų pradeda kauptis minkštas apnašas, minkšta, balta arba gelsva bakterijų plėvelė. Sveikoje burnoje nėra minkštojo apnašo, dantenos yra šviesiai rožinės spalvos, o paviršiaus tekstūra lyg apelsino žievelės. Taip pat, sveikos dantenos nepastebimas kraujavimas.

Ką daryti skaudant dantį?

Skambinkite savo gydytojuiodontologui, konsultacijai telefonu, jei įmanoma kuo greičiau registruokitėsvizitui. Stebėkite savo būklę : Koks skausmo intensyvumas? Ar reikia ir norisiišgerti vaistų nuo skausmo? Ar vaistai nuo skausmo padeda? Kaip ilgai padeda?Ar skausmas pats praeina, ar vis stiprėja? Skauda nuo šalto/karšto maisto? Arskauda sukandus? Skauda vieną- keletą dienų? Vakare- naktį? Ar skauda mėnesį irilgiau? Ar skausmas praeina išsivalius dantis?

Šie klausimai labai padeda atskirti dantų skausmo priežastį. Ar tay yra tikrasis dantų skausmas, ar padidėjęs dantų jautrumas. Šių klausimų dažnai klausia gydytojas odontologas, apžiūrėdamas dantis, atlikdamas papildomus tyrimus, skausmo priežasties įvertinimui: apžiūrą ryškiame apšvietime, dantų nuotrauką, panoraminę nuotrauką, šalčio testus, gyvybingumo testus ir kitus reikiamus tyrimus.

Profesionali burnos ertmės higiena

Ar reikalinga burnos higiena?

Kiekvienam pacientui burnos higienos poreikis yra individualus. Tradiciškai minimas rekomenduojamas dažnumas, kas 6 mėnesius tinka viduitniškai dantis valančiam, vidutinio amžiaus, vidutiniškų asmeninės dantų valymo įpročių pacientui. Dažnai burnos higienos poreikis priklauso nuo asmeninių savybių: vienems labiau linkęs kauptis apnašos, pigmentai, kitiems gana greitai susidaro dantų akmenys. Kartais rekomenduojamas profesionalios burnos higienos dažnis yra kas tris mėnesius. Svarbu laikytis dažniau rekomenduojamo apsilankymo rėžimo, turint stiprų dantenų uždegimą, polinkį į paradantozę. Ar reikalinga burnos higiena jūsų dantims ir dantenoms geriau patars burnos priežiūros specialistas, geriau apžiūrėjęs ir įvertinęs jūsų burnos būklę.

Jeigu burnos higiena nėra jums daryta niekada, pats laikas apsilankyti pas burnos priežiūros specialistą, būklės įvertinimui.

Kaip atliekama burnos higiena?

Burnos higiena atliekama keliais etapais, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Dažniausiai ultragarso instrumentais, aušinant vandens srove nuskaldomi paviršiniai ir giluminiai konkrementai. Tuomet, dantų paviršiai išpoliruojami sodos perlų srove arba glicinu. Procedūra pabaigiama dantų išpoliravimu specialiomis švelniomis pastomis, polyrais ir šepetėliais, kad dantų paviršius būtų maksimaliai švelnus. Specialiais polyrais pripoliruojamos senos plombos, nes šios būdamos burnoje ilgą laiką tampa šiurkščios, geria pigmentus, skatina akmenų ir apnašų formavimąsi.

Kodėl man reikalingi du vizitai profesionaliąjai higienai?

Dažnai profesionali higiena atliekama per du vizitus sudėtingesnėse situacjiose: 1 vizitas, dantų akmenų valymas ultragarsu, 2 dantų poliravimas sodos perlų srove, šepetėliais, gumytėmis. Taip pat, burnos higienistė skiria jums antrą kartą atvykti procedūrai tuomet, kai nespėja pabaigti jos per vieną skirtą valandos vizitą: esant gausių konkrementų, ar dėl esamo dantenų uždegimo kraujuojančioms dantenoms negali atlikti paskutinio procedūros etapo, dantų išpoliravimo, kuris yra ypatingai svarbus, kad dantų akmenys kauptųsi mažiau ateityje. Sodos perlų srovė gali sužeisti, pakenkti paburkusioms, uždegimiškoms dantenoms.

Kartais procedūros metu burnos priežiūros specialistai randa gilesnes dantenų kišenes, kurias stengiasi labai kokybiškai išvalyti, kad dantenos galėtų gyti. Gali skirti jus papildomiems vizitams, įvertinimui, ar gerai gyja dantenos, ar neliko pasislėpusių dantų akmenų, kuriuos gali būti sunku pamatyti pirmo vizito metu dėl padidėjusio dantenų kraujavimo.

Populiariausi mitai ir faktai susiję su burnos higiena.

1. “Man virš 40 ir jokios higienos nesu dariusi. Nereikia man jos. Mūsų tėvai apsiėjo be to. Mano tėvas 75 metų dar turėjo pusę savo dantų ir jokio dantų šepetuko.”
Mitas. Profesionali burnos higiena skirta paradantozės ligos prevencijai, kuri dažnai vystosi gan nepastebimai, be ryškių požymių. Nes pacientas prie esamos būklės pripranta. Labai retai, pacientams tikrai profesionalių burnos higienos procedūrų nereikia, nes jiems pavyksta dantis išsivalyti namuose itin kokybiškai ir taisyklingai. Jų mityba yra sveika, subalansuota, o burnos mikroflora sveika.Šiai dienai yra visos galimybės, ir aukso standartas džiaugtis savais sveikais dantimis iki pat garbaus amžiaus, nebėra normalu turėti “pusę “dantų.

2. “Aš valau dantis ir todėl jie pas mane silpnesni. Dantų pasta tėra farmacijos išmislas. Nuo kai kurių pastų dantys trupa. Galiu valytis tik su vaikiška pasta kaip ir mano brolis. “ 
Tiesa ir Mitas. Mūsų specialistų nuomone ir patirtimi, tikrai dantų priežiūros priemonės, tokios kaip pastos, skalavimo skysčiai nėra būtinos. Dažnas naudojimas stiprių priemonių netgi gali dirginti dantenas ir burnos gleivinę. O vadinami dantų “patrupėjimai” gali atsirasti dėl nekokybiško, netinkamo, dantų valymo judesio : per stipraus dantų kaklelių srityje. Todėl burnos higienistė skiria daug dėmesio koreguoti, parodyti, treniruoti taisyklingesniam valymo judesiui.


3. ”Man būtent nuo dantų higienos prasidėjo problemos: kraujuoja dantenos, jautrūs dantys. Niekada taip nebuvo.”
Gali būti tiesa. Pati profesionali higiena dantenų uždegimo nesukelia, – ji pagerina burnos sveikatą, tačiau nepavykus atlikti profesionalią higieną kokybiškai, po dantenomis gali likti podanteninių akmenų likučių, smulkaus dantų smėlio, prie kurių nauji podanteniniai akmenys susidaro greičiau. Kreipkitės į savo burnos higienistę, kuri nuolatos stebi ir žino Jūsų burnos pokyčius, kad laiku pasttebėtumėte besivystančią paradantozę.Dėl įvairių priežasčių po profesionalios higienos dantys trumpam gali tapti šiek tiek jautresni šalčiui.

4. “Man sakė, kad higiena gadina dantis.”
Mitas. Kokybiškai atlikta profesionali burnos higiena gerina burnos sveikatą. Rekomenduotume šią kosmetinę procedūrą atlikti pas tą pačią specialistę, kuri profilaktinio vizito metu pastebi besikeičiančią dantų būklę, laiku perspėja apie ankstyvus ėduonies ar dantenų uždegimo požymius,

5. “Ar burnos higiena paskatino dantų gedimą? Kol nesidariau, nei vienas dantis nebuvo sugedęs, o dabar – nespėju taisyt. Higiena nepasikeitė, mityba irgi. Anksčiau net akmenų nebūdavo bei dantys nebuvo tokie jautrūs… pradedu abejoti dantų higienos veiksmingumu.”
Mitas. Turint panašių pastebėjimų, rekomenduotume kreiptis į gydytoją odontologą, visos burnos būklės įvertinimui, ištyrimui. Skirtingoms problemoms reikalingas skirtingas kokybiškas gydymas.Galbūt verta paieškoti kito dantų priežiūros specialisto. Jūsų atveju greičiau įvyko sutapimas, jog atėjo laikas keisti senas restauracijas. Galbūt jų gana daug, todėl atrodo jog nuolatos genda dantys. Pilnai sutvarkyta burna galėsite džiaugtis ilgą laiką.


 6. ”Nesu dariusi burnos higienos, net į galvą nešautų.”
Mitas. Profesionali burnos higiena vidutiniškai dantis prižiūrinčiam ir besivalančiam pacientui rekomenduojama  atlikti kas 6 mėnesius. Kai kuriems dažniau, kai kuriems kas metus, kai kuriems – visai nereikia. Ši procedūra užtikrina dantenų ir burnos sveikatą, užkirsdama kelią paradantozei. Kviestume atvykti konsultaciniam vizitui pas burnos higienistę, kuri apžiūros metu įvertins jūsų dantenų sveikatą: intraoraline kamera nufotografuos susidariusius akmenis, sunkiai pastebimuose paviršiuose, plančete išmatuos tarpdančiuose esančio uždegimo indeksą, paaiškins apie procedūros reikalingumą. Visada smagu išbandyti ką nors naujo. Procedūra yra maloni, burnoje atsiranda smagus švaros jausmas, dantys šiek tiek pašviesėja.


7. “Pirmąkart higieną pasidariau prieš nėštumą, tuomet man buvo  metai, visi dantys buvo sveiki. Šiuo metu turiu paradontozę, nešioju breketus, higieną darausi kas 4mėn., dantų ir dantenų būklė pablogėjo po tos pirmos higienos, labai greit dantys pradėjo apsinešinėti…”
Mitas. Įvardintos keletas burnos sveikatos problemos: 1.) Nėštumas. Jo metu dėl hormonų pokyčių keičiasi seilių sudėtis, jos tampa klampesnės, susidarantis minkštas apnašas sunkiau nusivalo. Todėl kokybiška  burnos priežiūra ypatingai svarbi. Ji turėtų būti kruopštesnė, taisyklinga. Verta nėštumo metu atlikti profesionaliąją higieną taip pat. Apleidus situaciją, ši būklė gali virsti į paradantozę.2.) Breketų nešiojimas. Tai ant visų dantų lanko klijuojami metaliniai laikikliai, lankas,keičiamos gumytės. Šiuo dantų teisinmo metu ypač apsunkėja  dantų išsivalymas, ypač padaugėja užsilaikančių vietų apnašų kaupimuisi. Iš paciento dantų priežiūra  reikalauja ypatingo kruopštumo ir reikia skirti žymiai daugiau laiko. Dėl šių priežasčių gali atsirasti daugiau ėduonies pažeidimų, vystytis dantenų uždegimas.3.) Paradantozė – lėtai progresuojanti, lėtai besivystanti liga. Tačiau galime nuraminti , jog išgydoma. Jos išsivystymui galėjo turėti įtakos visos anksčiau paminėtos būklės: nėštumas, breketų nešiojimas. Esant šioms būklėms rekomenduojame kreiptis į patyrusią, profesionalią burnos priežiūros specialistę,- higienistę. Pas ją lankytis nuolatos, kad ji turėtų galimybę vertinti ir stebėti Jūsų burnos būklę nuolatos: viso nėštumo/ 2 metus po nėštumo periodu. Viso dantų tiesinimo briketais /1 metus po nuėmimo periodu. Paaiškinkite higienistei savo nusiskundimus. Dantys neturėtų apsinešinėti stipriau po procedūrų, reikėtų keisti protokolą, rinktis kitas poliravimo priemones, galbūt dantų priežiūros priemones. Galite kreiptis į kitą burnos priežiūros specialistę.


8. “Niekur nesiruošiu eiti iš vėl daryti šitos nesąmonės, net su nuskausminamaisiais skaudėjo, o po procedūrų visa burna buvo labai  jautri, nei normaliai kramtyti išėjo, nei valytis, kraujo klane skęsdavau.”
 Gali būti tiesa.Tiesa ta, kad skirtingi specialistai šią procedūrą atlieka skirtingomis priemonėmis ir metodais, skirtingu protokolu. Gali būti jog šiuo atveju profesionali burnos higiena buvo atlikta esant dantenų uždegimui, kuris natūraliai pasireiškia dantenų kraujavimu, dideliu dantenų jautrumo. Esant panašiai situacijai vizitą skirtume ne paprastai kosmetinei profesionaliai higienai, tačiau dantenų uždegimo gydymui, kuris atliekamas keliais etapais. Procedūros diskomforto nekelia, nes  yra švelnios. Prireikus, atliekamos nejautroje, ar po vieną žandikaulį. Pati burnos higiena atliekama   tik nurimus dantenų uždegimui, jautrumui. Tik tokiu atveju burnos higienistė turi galimybę kokybiškai pamatyti, pasiekti ir išvalyti giliau esančius konkrementus.Gaila, jog turėjote panašią patirtį. Bandykite ieškoti kito burnos priežiūros specialisto, atvirai išsakykite savo patirtį, nusiskundimus, lūkesčius.


9. “Po higienos pradėjo skaudėti 2 dantys- net kai valau juos pačiu minkščiausiu šepetėliu, ir tikrai dantys, o ne dantenos. Nežinau, toks jausmas lyg emalio nebėra ant danties.” 
Gali būti tiesa dėl keleto priežasčių. Profesionalios higienos metu nuvalius gana storą dantų akmenų sluoksnį (gali būti apie 1-2mm), galimas laikinai atsiradęs dantų jautrumas kaklelio srityje. Gali būti dėl anatomiškai plonų dantenų, ar dėl natūraliai apsinuoginusių dantų kaklelių anatomijos. Būtinai kreipkitės į dantų priežiūros specialistą, sprendimas iškilusiai problemai tikrai yra.


10. “Aš dariausi vienintelį kartą prieš 6 metus. Emalį nugramdė, o ne akmenis, dantys jautrūs tapo.”
Gali būti tiesa. Kaip minėjome, kad skirtingi specialistai šią procedūrą  atlieka labai skirtingomis priemonėmis ir metodais. Labai gaila kad turėjote nemalonią patirtį. Galime nuraminti jog šiandien profesionali burnos higiena atliekama ypač švelniai: naudojamas ultragarso skaleris, aušinant stipria vandens srove. Pradedama dirbti mažu greičiu, kuris pakankamas akmenims nuvalyti. Dantys išpoliruojami sodos perlų srove, poliruojančiomis gumytėmis, pastomis. Esant burnoje sričių, kuriose matomi, čiuopiami giluminiai akmenys, gali būti atliekama vietinė nejautra, kad atliktume kokybišką akmenų išvalymą. Palikus giliau esančius akmenis, situacija veda į paradantozę ir danties netekimą.


11. “Buvau kartą, daugiau niekad nebenoriu.. kol atsitaisė emalis ir dingo jautrumas ojojojoj… geriau su soda ir kokosų aliejumi prašveičiu.. nebedaryčiau jokios higienos.”
Gerbiame visas nuomones ir patirtis.Valgomoji soda yra labai agresyvus ir abrazyvus šveitiklis, netinkamas nuolatinei burnos priežiūrai. Būkite labai atsargūs, jeigu ją naudojate. Ypač, jeigu jūsų dantenų tipas plonas. Konsultuokitės su savo burnos higieniste. Net jei nenorite atlikti burnos higienos, specialistė konsultacijos metu įvertinus būklę, parinks, patars kokiom priemonėmis pasiektumėte norimą/ pegeidaujamą rezultatą.


12. “Aš ir girdėjau, kad ta burnos higiena papildomas būdas pinigams plauti.”
Mitas. Profesionali burnos higiena yra nepelninga odontologijos klinikai. Tačiau procedūra yra ypatingai reikalinga pacientų sveikatai, burnos, dantenų paruošimui prieš implantacijos operacijas, protezavimą. Palaikos burnos sveikatą, restauracijų ilgaamžiškumą. Taigi,-atvirkščiai,- pati pigiausia odontologinė procedūra gali duoti daugiausia sveikatos Jūsų burnos ir kūno sveikatai. Užtikrinti, kad nereikėtų brangesnių. 


13. “Turiu paradontozę, dantenų recesijas, tirpsta kaulas. Viskas prasidėjo po pirmos higienos, man tokius tarpus po jos tarp dantų padarė, tiesiogine prasme atmušė dantenas. Akmenys nuo to laiko kosminiu greičiu pradėjo kauptis.”
Mitas. Paradantozė yra išgydoma. Ieškokite, konsultuoklitės su kitais specialistais, galinčiais jums padėti. Apsilankykite keletoje konsultacijų, savo būklės įvertinimui. Ieškokite sprendimų savo būklei pagerinti o ne pasiteisinimų nieko nedaryti. Antras variantas veda į dantų praradimą.

14. “Po burnos higienos jautrūs, kraujuojantys kartais net skaudantys visi dantys. Atsiranda akmenys, ko anksčiau nebuvo, labai greitai. “
Gali būti tiesa. Kiekvieno paciento dantų, dantenų situacija labai skirtinga. Išsakykite savo pastebėjimus, nusiskundimus profesionalią higieną atlikusiai specialistei, kad galėtų parinkti kitą protokolą, higienos metu, skirti būklę palengvinančias priemones. Rinkitės, išbandykite kitą burnos higienos specialistą. Kaip minėjome daugelis specialistų dirba skirtingomis medžiagomis, priemonėmis, protokolais.Akmenys po profesionalios higienos gali kauptis greičiau, jei nebuvo atliktas kruopštus paviršių išpoliraviams po procedūros, jei liko sunkiai pasiekiamų konkrementų po dantenomis.

Periodonto gydymas

Kaip išvengti parodontozės?

Kruopščiai kasdien valykitės dantis. Nuolatos lankykitės pas savo gydytoją odontologą profilaktiniams patikrinimams. Reguliariai atlikite profesionalią burnos higieną pas nuolatinę savo burnos higienistę. Jeigu žinote, kad jūsų šeimoje buvo polinkis parodontozės ligai, ja skundėsi tėtis, mama ar kiti artimi giminaičiai, būkite budrūs. Dažnai paveldima ne tik pati liga, polinkis jai, bet ir dantenų tipas, šaknų, dantų anatomija, dantų priežiūros įpročiai ir įgūdžiai. Pasidalinkite savo nerimu, jeigu jaučiate padidėjusį dantenų kraujavimą, prastą burnos kvapą ar stebite padidėjusį dantų paslankumą su savo gydytoju odontologu, kuris nukreips jus reikalingam gydymui. 

Kiek užtrunka parodantozės gydymas?

Svarbu suprasti, jog tai yra lėtinė liga, atsiradusi per keletą metų ar dešimtmečių. Taigi, ir gydymas yra lėtas, nuoseklus. Dantenoms gyti reikia laiko. Gydymas skirstomas į aktyvią ir sekimo fazes. Aktyvią gydymo fazę galima atlikti per savaitę. Reikėtų planuoti atvykti dviems vizitams: pirmas – 1 valandos trukmės, antras po savaitės (arba 4 savaičių) 1,5 – 2valandų vizitą. Būtinas trečias vizitas po 1 mėnesio. Jis skirtas įvertinti pasiektą rezultatą, dantenų sugijimą, pabaigti periodonto gydymą. Mažai Lietuvoje būnantiems pacientams taikomas kitas, spartesnis gydymo protokolas. Geram rezultatui pasiekti ypatingai svarbus gydytojo – paciento bendradarbiavimas. Dažnai parodontozę išgydyti galima. Tam reikalingas nuoseklus darbas, sąmoningumas ir supratimas apie savo burnos būklę.

Kas atsitinka, jei parodontozė nėra gydoma?

Negydydamas šios ligos žmogus gali netekti dantų. Šis susirgimas yra pavojingas tuo, jog, prasidėjęs nedideliu dantenų uždegimu, laikui bėgant progresuoja į sunkias periodonto ligos stadijas, kuomet aplink dantis stioriai nutirpsta žandikaulio kaulas, dantys nebetenka atramos, tampa paslankūs. Dantys šalinami.

Kadangi paradantozė yra visos burnos pažeidimas, dažnai šalinami keli vienos grupės dantys iš karto. Labai sumažėja kramtymo efektyvumas. Dėl periodonto infekcijos prasidėjęs Kaulo tirpimas vėliau apsunkina implantaciją, protezavimą ar kitas burnos procedūras.

Dantų plombavimas

Kaip atliekamas dantų plombavimas?

Dantų plombavimas atliekamas vietinėje nejautroje, tai yra nuskausminus gydomą sritį. Tepama nujautrinanti žele, leidžiami nuskausminantys vaistai. Ant plombuojamų dantų dedama guminė koferdamo apsauga. Ji suteikia apsaugą ir komfortą pacientui, o gydytojas gali dirbti tik su reikiamu dantimi: t.y. į burną nepatenka vandens, plombos, dantų dulkių. Pacientas gali ryti seiles pats. Plomba dedama sandariai, švariai, neturi galimybės užsiteršti seilėmis. Procedūra labiau patogi ir komfortiška pacientui.

Kiek trunka dantų plombavimas?

Dažniausiai vieno danties gydymui skiriamas vienos valandos vizitas. Gydant keletą dantų, gali užtrukti ilgiau.

Kodėl man plombos dažnai krenta?

Taip nutikti gali dėl keletos priežasčių: 1. Prasta plombinės medžiagos kokybė. 2. Danties ertmė gali būti per didelė atsatymui plomba ir dančiui iš tikrųjų reikalingas protezavimas užklotu. 3. Dantų plombavimas buvo atliktas neparuoštoje burnoje: esant uždegimiškoms dantenoms, minkštam apnašui, kraujavimui. Esant poreikiui rekomenduojame atlikti profesionalią burnos higieną prieš dantų plombavimą. 4. Plombavimo metu į paruoštą ertmę papuolė seilių, burnos garų, dantenų vagelės skysčio ir plomba tiesiog kokybiškai neprilipo prie danties. Šių techninių klaidų leidžia išvengti koferdamo apsauga

Protezavimas

Kaip atliekamas protezavimas?

Dantų protezavimas Klaipėdos Implantologijos klinikoje pradedamas nuo konsultacijos, gydymo aptarimo su pacientu, gydymo plano sudarymo. Geras planavimas yra raktas sėkmingam rezultatui. Dažnai prieš protezavimo darbus reikalingas burnos paruošimas, profesionali burnos higiena. Tuomet dantenos būna sveikos, darbai atliekami žymiai kokybiškiau. 

Dantis ruošiamas protezavimui/ restauracijai : švelniai preparuojamas, tausojant sveikus danties audinius. Imamas atspaudas, kuris perduoda paruošto danties formą dantų technikui, taip pat kitas tokio pat tikslumo atspaudas priešingo žandikaulio, parodantis dantų technikui kramtomo paviršiaus anatomiją.

Abu atspaudai duodami dantų technikos laboratorijai, restauracijos gamybai. Nupreparuotam dančiui pagaminamas laikinas protezas.

Sekančio vizito metu laikinas vainikėlis/užklotas nuimamas, paruošus dantį, pricementuojama nauja restauracija.

Kuo skiriasi metalo, cirkonio ar bemetalė keramika?

Metalo keramika turi metalo lydinio karkasą, ant kurio uždedamas gražus keramikos sluoksnis. Metalo keramika yra šiek tiek pigesnė. Nors metalo keramikos protezo formą, spalvą, dantų savybes dantų technikas atkartoja puikiai, Metalo keramika bėgant laikui gali patamsėti kaklelio srityje. Taip pat šie protezai halogeninėje ir dirbtinėje šviesoje atrodo matiškai. Todėl priekinių dantų sritims rekomenduojame bemetalę keramiką. Cirkonis-ypatingai tvirta, tačiau gan trapi medžiaga. Dažniausiai cirkonio keramika naudojama implantų protezavimui, didesnės negu 1 danties konstrukcijos darbuose. Presuota keramika, labai estetiška, šiek tiek minkštesnė ir todėl atkartoja natūralias danties savybes, tolygiau dėvisi. Ši keramika dažniausiai naudojama priekinių dantų restauracijose, dalinėse dantų restauracijose : gaminami užklotai, daliniai, pavieniai vainikėliai. Bemetalė keramika šiek tiek brangesnė. Vis daugiau ir dažniau pacientai renkasi bemetalės keramikos restauracijas.

Kiek užtrunka dantų protezavimas? 

 Dantų restauravimas, protezo gamybos laikas priklauso nuo protezavimo darbo apimties , situacijos sudėtingumo. Pavienę restauraciją, jau prauoštoje burnoje galime pagamninti per savaitę. Pirmadienį ryte nuimant atspaudą, penktadienį popietėje atiduodant galutinį darbą. O štai didesniems kelių dantų darbams, pilnos burnos protezavimams reikia žymiai daugiau ir gydytojo laiko paruošimui, ir dantų techniko darbo laiko gražiems ir kokybiškiems protezams pagaminti

Kokia dantų protezų priežiūra?

Kaip prižiūrėti dantų protezus geriausiai jums gali paaiškinti protezavimą atlikęs gydytojas. Dantų protezų priežiūra priklauso nuo parinktos protezo konstrukcijos: 

Pavieniai dantų protezai,-užklotai, vainikėliai prižiūrimi, kaip ir paprasti dantys. Tiltiniai protezai reikalauja papildomos priežiūros, kokybiško išvalymo po tarpine tilto dalimi, jeigu įmanoma pasiekti. Implantų protezų priežiūra priklauso nuo konstrukcijos. Išimami plokšteliniai protezai praskalaujami vandeniu po kiekvieno valgio, ryte ir vakare išvalomi paprastu šepetėliu (kitu negu valote dantis) ir pasta, nakčiai laikomi sausi. Drąsiai klauskite savo gydytojo odontologo, burnos higienistės, kaip prižiūrėti turimus protezus. 

Vaikų dantų gydymas

Kada reikia pradėti valyti vaiko dantukus? 

Pasalio Sveikatos Organizacijos rekomendacijos ir odontologų bendruomenė teigia, jog valyti vaiko dantukus reikia pradėti, kai tik jie išdygsta. Galima valyti merliuku, užvyniotu ant piršto. Taip pat yra specialių silikoninių šepetėlių, kurie pašalina susidariusias apnašas sukeliančias ėduonį. Pradžioje galima valyti be pastos, tiesiog mechaniškai pašalinant susidariusias apnašas nuo dantukų, vėliau rekomenduojama naudoti pastą be fluoro.

Klinikos gydytojų patirtimi ir nuomone, dantų ir burnos sveikata labai priklauso nuo vaiko mitybos, užkandžiavimo, primaitinamo maisto sudėties. Kitas svarbus faktorius, tėvų dantų ir burnos sveikatos, jų valymosi įgūdžių. Verta pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, kokios individualios rekomendacijos būtų naudingos Jums

Nuo kokio amžiaus galima naudoti pastą su fluoru? 

Pastą su fluoru reiktų naudoti, kai vaikutis nebenuryja pastos, moka kokybiškai išsiskalauti, išspjauti. Tai būtų maždaug apie trečius gyvenimo metus. Dėl didelio ėduonies intensyvumo vaikų pieniniuose dantyse, būna, jog fluoruota pasta skiriama ir jaunesnio amžiaus vaikams.

Labiausiai nuo ėduonies apsaugo kokybiškas minkšto apnašo nuvalymas nuo dantų. Verta  skirti laiko, dėmesio, mokyti vaiką kokybiškai išsivalyti dantis. Tuomet nebesvarbu, kokią pastą naudojate.

Kas yra silantai? 

Tai skysta plombinė medžiaga, kuri užliejama į giliausias išdygusio nuolatinio danties vageles. Todėl jos tampa seklesnės ir lengviau nuvalomos. Tuo būdu užkertamas kelias dantų demineralizacijai – ėduonies atsiradimui ir plitimui. Silantai dedami ant pirmiausiai išdygusių nuolatinių, pirmųjų krūminių dantų.

Taip pat yra kontraversiškų nuomonių apie silantus: jie išskiria gana toksiškų medžiagų į vaiko organizmą. Dėti silantus ar ne, pasitarkite su savo odontologu, vertindami jo patirtį ir patarimus. Apžiūros metu reikėtų įvertinti ar krūminių dantų vagelės yra gilios. Bendrą ėduonies aktyvumo lygį. Naudingiausia būtų bendrauti su vaiku, parodyti naujai išdygusus nuolatinius dantis, paaiškinti jų nuvalymo svarbą, lavinti kokybišką dantų valytmo judesį. Švariai nuvalyti dantys nebegenda.

Kada galima dėti silantus? 

Silantai dedami išdygus nuolatiniams dantims, paprastai apie 6-7 gyvenimo metus. Geriausia silantus uždėti tik išdygus dantims, kadangi tuo metu jie būna mažiau mineralizuoti, imlesni ėduoniui. Jei silantai iškrenta ar nutrupa, juos galima uždėti pakartotinai .

Kas gali padėti, jei vaikas labai bijoodontologinių procedūrų? 

Svarbu vaiko neskubinti. Jei su vaiku susitarėte, jog bus atliekama tik apžiūra, laikykitės susitarimo. Nereikalaukite visko iš karto. Kartais vaikui labai daug jėgų reikalauja net paprasčiausias dantų patikrinimas, ypač jei turėta nemalonios patirties odontologo kabinete. 

Kai kuriems vaikams padeda, kai tėveliai laukia už durų. Gydytojas Odontologas gali lengviau užmegzti ryšį su jaunuoju pacientu. Taip pat vaiką gali lydėti kitas asmuo,  turintis autoritetą:  močiutė, senelis, krikšto mama(tėtis) ar teta, dėdė, su kuriuo jis jaučiasi saugus. Svarbu, kad lydintis asmuo būtų ramiai nusiteikęs, tada ir vaikas jausis ramiai, saugiai, leisis gydomas. Būna atvejų, kad atvykęs su mama vaikas verkia, nesileidžia apžiūrimas, nes jaučia mamos stresą, baimę. O štai atvykęs su kitu artimu asmeniu- ima ir lengvai susitvarko dantukus.

Ko tikėtis iš vaiko pirmojo vizito pas odontologą?

Pradedame gydyti vaikus, kai yra galimybė sąmoningam bendravimui, – maždaug nuo 3 metų. Tačiau laikas kiekvienam vaikui labai individualus, priklauso nuo jo emocinės brandos. Sutikite,- ir suaugusiąjam pirmą kartą būtų nedrąsu.

Taigi, pirmasis vizitas susipažinimas. Žaidimo būdu aprodome odontologinę kėdę, prietaisus. Leidžiame vaikui pačiupinėti, paspaudyti mygtukus, siurblį. Jeigu vaikas mielai tyrinėja, žaidžia domisi, to pačio vizito metu suskaičiuojame (patikriname) dantis, kartu stebint vaikui per didelį veidrodį. Praplauname dantukus, rotaciniu šepetėliu nuvalydami paviršius. Šis vizitas leidžia vaikui pajusti instrumentus,- veidrodėlį, zondą, rotacinio instrumento vibracijas, vandens fontaną burnoje, siurblio darbą. Vizitas praeina be skausmo, diskomforto. Vaikas puikiai žino kokių pojūčių tikėtis kitą kartą.

Kaip perlipti vaiko baimę? 

Dažnai vaiko baimės priežastis yra nežinojimas kas, kur, kaip vyks. Kai vaikas žino planą, jis jaučiasi ramesnis. Kalbėkitės, paaiškinkite, kas bus daroma, suprantamai jo amžiaus suvokimui. Jei nežinote kaip tai padaryti, drąsiai klauskite gydytojo odontologo.

Jokiu būdu negąsdinkite vaiko odontologiniu kabinetu. Kalbėkite ramiai. Galite  pabandyti “pažaisti” odontologo profesiją arba telefone išbandyti žaidimų programėlę ar filmuką, kur gydomi dantukai.

Atvykę, leiskite su vaiku bendrauti odontologui, daugiau pasyviai stebėkite. Gydytojas su vaiku bendraudamas sukuria tarpusavio pasitikėjimą, bendradarbiavimą, rįšį. Galbūt tai bus žmogus, kuris įkvėps Jūsų vaiką rūpintis savo dantimis ir šypsena visam gyvenimui.

Jokiu būdu nemeluokite vaikui : “tau nieko nedarys”, nes prarasite pasitikėjimą. Pas gydytoją ateinate todėl, kad reikia pasitikrinti dantukus ir užklijuoti sugedusius (skylutes, urvelius, kuriuos “pragraužė” bakterijos).

 Reikia “išplauti” giliai į dantuką įlindusias bakterijas su specialiais plautuvais-dušais ir užklijuoti jų “urvelius” su  dantukų  klijais – plombomis. Bakterijos yra labai mažytės, todėl reikia daug išsižioti, kad visos jos išsiplautų ir dantukų daugiau neskaudėtų. Ir kai šis procesas bus atliktas – vaikas bus apdovanotas dovanėle, kurią pats galės išsirinkti.

Ką geriausia duoti gerti vaikams?

Vaikams geriausia duoti gerti paprasčiausiai vandenį. Jei vaikai pripratę gerti sultis, saldžius gėrimus, jų reiktų pamažu atsisakyti. Reikėtų po truputį vis daugiau skiesti juos vandeniu, kol pamažu pripratus, jų tiesiog nebereikės.

Kaip elgtis, jei vaikas mėgsta valgyti rūgščiai? 

Reiktų po rūgštaus maisto neskubėti valyti dantų, kadangi tuo metu emalis yra pažeidžiamesnis. Galima paskalauti burną vandeniu, kuris neutralizuoja burnos Ph. Rūgštų maistą bei sultis reikėtų stengtis naudoti geriau vieną kartą dienoje ar iš viso jų atsisakyti, kad emalis  išliktų sveikesnis.

Kokią pastą geriausia vaikų dantims ? 

Kokybiškam dantų valymui, svarbiausi kokybiški, tinkami dantų valymo judesiai, kurių metu būtų nuvalomas visas susikaupęs apnašas. Labai svarbu parinkti kokybišką šepetėlį, jį laiku keisti. Mūsų patirtimi, pasta kokybiškam valymui nėra būtina. Galite rinktis vaikišką pastą, atsižvelgdami į mėgstamą skonį, sudėtį. Rekomenduojame pastas keisti. PSO rekomenduoja vaikams, kurie nebenuryja pastos, 250-500-1000ppm fluoro turinti pasta. Vaikams kurių burnoje labai didelis ėduonies intensyvumas, aktyvumas, skiriama dar daugiau fluoro turinti pasta iki 1200ppm. Priklausomai nuo ėduonies aktyvumo. Pasitarkite su  savo odontologo.

Profesionali burnos higiena vaikams. Ar vaikamsvalomi dantų akmenys? 

Vaikams dantų akmenys susidaro labai labai retai. Didesnė ir dažnai pasitaikanti problema, dantenų uždegimas, dėl aktyviai besikaupiančio, prastai nuvalomo minkšto apnašo. Dažniausiai vaikų ir paauglių dantys nupoliruojami šepetėliu, poliravimo pasta, treniruojame kokybiškesnius dantų valymo įgūdžius.  Vyresniems paaugliams gali būti atliekama profesonali burnos higiena, dantų poliravimas sodos perlais, dantų balinimas.

Ar reikia gydyti pieninius dantis?

Taip, juos reikia gydyti taip pat kaip ir nuolatinius. Dėl keletos priežasčių.

  1. Vaiko burnoje esant sveikiems dantims, formuojasi sveika burnos ertmės mikroflora (bakterijų sudėtis) dėl kurios išdygę nuolatiniai dantys bus sveikesni.
  2. Pieniniai dantys užlaiko vietą taisyklingam nuolatinių dantų dygimui. Anksčiau laiko dėl išgedimo, supūliavimo pašalinti dantys gali turėti įtakos sąkandžio, dantų lanko iškrypimui, nuolatinių dantų kreivumui, susigrūdimui.
  3. Negydomi pieniniai dantys gali sukelti uždegimą, kuris gali turėti įtakos nuolatinių dantų užuomazgoms (išdygę nuolatiniai dantys gali būti pakitusios spalvos, formos, pasisukę ar netgi pažeisti ėduonies).
  4.  Lavinamas sveikos, švarios burnos jausmas, kuris tikėtina bus siekiamybė ir vaikui suaugus.

Kodėl svarbu kreiptis kuo greičiau, suskaudus dantuką?

Kol ertmė  maža, dažniausiai užtenka vieno vizito, kurio metu dantis iš karto užplombuojamas. Tuo tarpu ertmei didėjant, uždegimas gali išplisti į gilesnius audinius, tada prireikia kanalų gydymo, kuris atliekamas jau per kelis kartus. 

Kada pieninis dantis šalinamas, o kada paliekamas? 

Pieninis dantis šalinamas, kai jo prognozė beviltiška. Kai dėl susidariusio uždegimo aplink pieninio danties šalnį atsiranda galimybė pažeisti nuolatinio danties užuomazgą. Kai uždegimas yra linkęs kartotis.

Pieninį dantį šaliname, kai iki natūralaus danties iškritimo jau yra likę mažiau nei metai su puse. Taip pat esant labai suirusiam danties vainikui, kai nebeįmanoma uždėti plombos.

Šaliname uždegimišką, supūliavusį pieninį dantį, jei vaikas dažnai serga lėtinėmis ligomis. Uždegimo židiniai burnoje kenkia bendrai vaiko sveikatai. Tačiau jei sugydžius pieninį dantį, jis burnoje išlieka be simptomų, nesusidaro fistulės, pūlinukai, tuomet jis paliekamas stebėti.

Kodėl pieninių dantų plombos iškrenta?

Jei pieninio danties vainikas labai suiręs, plombos neatsparios dideliam kramtomąjam spaudimui dėl smarkiai suirusių danties audinių ir didelės plombos apimties. Plombos gali iškristi, neatlaikę kramtymo jėgų. Pieniniai dantys yra gana greitai dylantys, plomba dyla skirtingai, todėl laikui bėgant gali iškristi. Plomba gali prasčiau laikyti dėl plombavimo technikos: vaikas netyčia prisilietė, sujudėjo plombavimo metu, paruošta ertmė galėjo užsiteršti burnos garais ar seilėmis, dėl to suprastėja plombos laikomumas. Didelės apimties pieninių dantų plombas gali tekti kas kiek laiko pakoreguoti.

Kaip kontroliuoti vaikų ir paauglių dantų valymo kokybę? 

Rekomenduojame nuosekliai mokyti ir lavinti dantų valymo įgūdžius, rodyti savo pavyzdžiu.  Bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į jo supratingumo lygį. Vaikystėje valyti dantis, kartu leisti valytis pačiam. Naudokite bet kokias dainas dantų valymuisi, pvz “we are the champions”, valykitės žaisdami. Leiskite vaikams išvalyti dantis jums, vėliau apsikeiskite.  Galite retkarčiais pažaisti naudojant tam tikras, nenuvalytą apnašą nudažančias tabletes. Vaikas pats mato, kur netinkamai nuvalė dantis, taigi tas sritis papildomai nuvalo lavindamas burnos higienos įgūdžius. Smagu jeigu apnašą nusidažo visa šeima, tuomet vaikas nėra atskirtas, verčiamas valytis. Jis mieliau bendradarbiauja. Daug kalbėti apie dantų valymo svarbą, rodyti išgedusių dantų nuotraukas, paaiškinant kaip gali nutikti dėl prasto valymo

Paaugliai yra besiformnuojančios, augančiosasmenybės, todėl manome , jog daug efektyviau, kai valymo kokybę vertinagydytojas odontologas, paaiškina paaugliui kaip kokybiškiau pržiūrėti dantis.Paaugliai dažnai gydytojo paklauso labiau, negu tėvų.

Iki kokio amžiaus rekomenduojama vaikui valyti dantis? 

Anksčiau buvo rekomenduojama valyti dantis vaikams iki kol gražiai parašo pirmąją raidę, tai yra pakankamai laiko kol išlavėja rankų motorika, kad galėtų nusivalyti. Tačiau, žiūrint į didelį ėduonies paplitimą, dabar rekomenduojama kontroliuoti dantų valymą net iki 12 metų: tai yra patikrinti ar kokybiškai nusivalė,  pervalyti kokybiškiau suaugusiąjam. Dažnai vaikai dėl greito gyvenimo tempo išsivalo dantis nekokybiškai, nemėgsta, vengia ar visai nevalo dantų.

Svarbu lavinti dantų valymo įgūdžius. Ankstyvoje vaikystėje dantis valyti turėtų tėvai. Kai tik vaikas pradeda valgyti stalo įrankiais pats, rankytėje laikyti piešimo reikmenis, reikėtų suteikti galimybę valytis pačiam taip pat. Pavyzdžiui, ryte vaikas bando valytis pats, vakare itin kokybiškai išvalo vienas iš tėvų. Augant vaikui, pridėti daugiau žaidimų šepetėliu, (pavyzdžiui vaikas išvalo dantis vienam iš tėvų, turi galimybę tiksliai apžiūrėti burnos, dantų anatomiją, atkreipia dėmesį kuriuos paviršius turi išvalyti savo burnoje). Tikslas būtų,  kad vaiko dantų priežiūra taptų vis kokybiškesnė, o tėvų valymas po truputį mažėtų, liktų švelniais patarimais, kontrole, patikrinimu. Ugdykite vaikus savo pavyzdžiu.

Kaip išvengti vaikų dantų ėduonies?

Pirmiausia reikia gerinti burnos higienos įgūdžius, stengtis neužkandžiauti, kad burnos Ph turėtų galimybę neutralizuotis. Gėrimui – naudoti vandenį, o ne sultis, bei cukraus turinčius gėrimus. 

Subalansuoti mitybą, kad organizmas gautų pakankamai kalcio bei fosforo – reikalingo stipriems dantims. Taip pat svarbu ,kad organizme būtų pakankamas vitamino D kiekis, kadangi jis svarbus kalcio įsisavinimui. Svarbu valgyti kuo daugiau šviežių, neapdorotų daržovių, vaisių, uogų, esant galimybei augintų ekologiniuose ūkiuose. Tada imunitetas bus stiprus, didės atsparumas įvairioms infekcijoms. Jeigu vaikutis nevalgo daržovių, nenuleiskite rankų, 9 kartus atsisakys, o 10-tą paragaus. Siūlykite jas vaikui išalkus, vietoj miltinių daug cukraus turinčių produktų.  Vietoje dėžutės su trapučiais, kukurūzais, traškučiais duoniukais, sulčių paruoškite obuolių, morkų, agurkų gabalėlių užkandžiui, vandens atsigaivinimui. 

Kodėl vaikų dantys susigrūda? 

Anksčiau atkąsti ir sukramtyti maistą reikėdavo daug didesnės jėgos, todėl žandikauliai būdavo stipriai stimuliuojami augti, būti tvirti kramtant kietą maistą.

Dabar dantys linkę susigrūsti, kadangi maistas šiais laikais yra minkštas, nereikalauja didelės kramtymo jėgos ir žandikauliai mažėja. Dantukų dydis nesikeičia, o žandikauliai kramtant minkštą maistą “programuojami” siaurėti. Tuo būdu pasiūlydami vaikui užkandžiui morką laimėsite dvigubai, kadangi užkirsite kelią ne tik ėduoniui, bet ir leisite dantukams bei žandikauliui “dirbti”, kas stimuliuos jo augimą. 

Dantų šaknų gydymas mikroskopu

Informacija ruošiama…

Dantų šalinimas

Ką žinoti prieš dantų šalinimą?

Surasti gerą burnos chirurgą, kuris puikiai atlieka ir valdo chirurgines procedūras. Kad jaustumėte pasitikėjimą procedūros eiga. Jeigu vartojate širdies /kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus, ar kitus medikamentus, perspėkite gydytoją odontologą, nes šie vaistai gali įtakoti procedūros eigą. Daugiau danties šalinimui jokio ypatingo pasiruošimo nereikia. Kaip elgtis , kokio rėžimo laikytis po danties šalinimo, kad viskas gytų gerai, nuosekliai papasakos gydytojas odontologas, pašalinęs dantį.

Kiek trunka danties šalinimas?

Procedūra gali trukti nuo 15 minučių iki 30min ar valandos ypatingai sudėtingiems dantims, kurie šalinami operaciniu būdu.

Ar reikia išimti siūlus po danties šalnimo, jeigu jie tirpstantys?

Taip, rekomenduojame siūlus išimti po 5-10 dienų, nes be jų rovimo žaizdelė gyja geriau. Siūlai rezorbuojasi/ištirpsta per ilgesnį laiką, todėl ant jų kaupiasi minkštas apnašas, maisto likučiai. Kai kuriems pacientams siūlai tirpsta prastai. Siūlės reikalingos pirmomis 3-5 dienoms po danties šalinimo, kad saugotų suformuotą krešulį. Vėliau jie nebereikalingi.

Dantų tiesinimas skaidriomis kapomis

Kiek kainuos dantų tiesinimo kapos?

Gydymo kaina priklauso nuo situacijos sudėtingumo. Gali svyruoti nuo 900 iki 3 200 eurų.

Kiek truks dantų tiesinimas skaidriomis kapomis?

Skaidrių dantų tiesinimo kapų nešiojimo laikas priklauso nuo dviejų faktorių.
Pirma, – situacijos sudėtingumo. Sudėtingesnei dantų situacijai ištiesinti gali prireikti daugiau kapų. Taigi dantų tiesinimo procesas tokiu atveju bus ilgesnis, negu ypač lengviems dantų tiesinimo atvejams, kai gali užtekti iki 10 kapų ir kaip sažiningai pacientas nečioja dantų tiesinimo kapas.

Antra,- nešiojimo laikas priklauso nuo paciento bendradarbiavimo. Kaip sąžiningai ir tiksliai yra nešiojamos skaidrios dantų tiesinimo kapos. Pagal nurodymus, jas reikėtų nešioti 22 val. per parą ir daugiau, keisti kas 2 savaites.

Pilnai ištiesinus dantis yra nešiojamos recentinės kapos, pasiektam rezultataui stabilizuoti ir išlaikyti. Tai vadinama retenciniu ,-užlaikomuoju dantų tiesinimo periodu. Jis gali trukti tiek pat kiek ir pats dantų tiesinimo laikas.

Ar švepluosite?

Taip. Kai pradėsite nešioti kapas, kol pripras liežuvis ir lūpos, galite šiek tiek švepluoti. Vieniems pacientams šveplavimas jaučiasi keleta pirmų dienų, kitiems šiek tiek ilgiau. Kai kurie pripranta labai greitai, ir jokio šveplavimo nejaučia. Tai labai individualu. Pripratus prie kapų, bendravimui visiškai netrukdo.

Ar matosi dantų tiesinimo kapos?

Skaidrios dantų tiesinimo kapos yra estetiškos. Nešiojamos Ordoline kapos yra menkai pastebimos. Jos yra pagamintos iš plono plastiko, kuris lyg plėvelė apgaubia visus dantis. Bendravimo atstumu jų nesimato, tačiau gali būti šiek tiek pastebimos fotografijose ar žiūrint iš arti. Gali šiek tiek atspindėti šviesą.

Ką galėsiu valgyti, gerti nešiodamas kapas?

Valgyti rekomenduojama išimant kapas. Bet koks maistas valgomas su kapomis gali jas sulaužyti. Gerti rekomenduojama skaidrius ir nedažančius gėrimus. Tokius, kaip: vaduo ir vėsesnės žolelių arbatos. Geriant skysčius su kapomis, tarp dantų ir kapų pribėga skysčio. Visi skysčiai, turintis rugščių, saldžių ar dažančių priedų nuolatos būdami ant dantų paviršių gali sukelti dantų jautrumą, ėduonies atsiradimą, dantų pigmentaciją. Taigi, jeigu teko atsigerti tokių gėrimų dėvint kapas, tiesiog paskubėkite jas issiskalauti ir išsivalyti. Išsiskalaukite burną vandeniu, palikite ant dantų švarias kapas.

Ar galima atlikti burnos higieną?

Taip. Burnos higiena gali būti atliekama numatytu dažnumu, pagal jūsų poreikį kas 3 – 6 mėnesius. Burnos higiena atliekama išėmus kapas ir jokių problemų nesukelia.

Ar galima plombuoti dantis, gydyti eduonį nešiojant skaidrias kapas?

Jei nutiko taip, kad sugedo dantys nešiojant skaidrias kapas, -gydyti galima. Tačiau, gydantis gydytojas turėtų žinoti, kad jūs nešiojate dantų tiesinimo kapas. Tokiais atvejais gydytojas odontologas parenka kitas dantų gydymo technikas. Taip išlaikoma tokia pat danties esama anatomija. Taigi po gydymo kapos užsideda taip pat gerai, viskas tinka.

Ar galima balintis dantis nešiojant kapas?

Esant norui ir poreikiui galima. Rekomenduojame dantų balinimą atlikti paskutinėje dantų tiesinimo stadijoje: su retencinėmis kapomis. Nuo dantų yra nuimti visi užlaikantys elementai, plombų sagutės. Dantys jau yra nupoliruoti, atlikta profesionali burnos higiena. Nešiojamos paskutinės užlaikančiasias -retencines kapas. Galima įdėti šiek tiek balinamosios medžiagos į retencines kapas ir dėti ją ant dantų. Tokiu atveju sutaupote laiko, pinigų. Nereikia papildomai gaminti dantų balinimui skirtų kapų.

Kaip veikia kapos?

Kiekvienam pacientui yra sudaromas individualus dantų tiesinimo planas. Pagal jį gaminamos skaidrios dantų tiesinimo kapos individualiai kiekvienam pacientui. Pradedant dantų tiesinimo procesą, ant dantų yra pritvirtinamos dantų spalvos plombos sagutės, kurios padeda kapoms tiksliai ir tvirtai laikytis ant dantų. Mechaniškai dantis spaudžiant jie pradeda palaipsniui tiesintis. Norime jus nuraminti, kad jėga tenkanti kiekvienam dančiui, tiesinimo kapomis metu, yra labai tiksliai paskaičiuota, kad nebūtu per didelė, nesukeltų žalos .Taigi dantys juda saugiu greičiu pagal iš anksto paruoštą gydymo projektą.

Nuo ko pradėti norit tiesintis dantis skaidriomis kapomis?

Pirmiausia rekomenduojame susitikti konsultacijai, kurios metu turėsime galimybę apžiūrėti jūsų dantis, pasikalbėti ir pradėti ruošti burną dantų tiesinimui. Prieš pradedant dantų tiesinimą kapomis reikalinga išgydyti visus ėduonies pažeidimus dantyse, vadinamus kariesu. Rekomenduojame pakeisti senas, nekokybiškas, nusidėvėjusias plombas. Atliekama profesionali burnos higiena. Ir tuomet galime planuoti ir pradėti dantų tiesinimą.